Vėl didžiulės Kanados dykumos erdvės yra dega, keliantis grėsmę miestams ir verčiantis tūkstančius bėgti. Tai atrodo proveržis „zombių gaisrų“: laukiniai gaisrai iš praeitais metais kuri iš tikrųjų niekada visiškai neužgeso bet toliau ruseno po žeme, šiemet vėl suaktyvindamas žemės augmeniją. Jie pylė dūmus…dar kartą– į šiaurinius JAV miestus. Toje migloje yra neaiškios formos anglies, palyginti su garsiuoju jos pusbroliu CO2: juoda anglis. Iki gegužės 16 d. gaisrų mėnesinės anglies dvideginio emisijos viršijo 15 megatonųviršijantis ankstesnius metus.
Juodąją anglį sudaro mažos dalelės, susidarančios nevisiškai sudegus kurui – nesvarbu, ar tai būtų Kanados medžiai ir dirvožemis, maisto ruošimui naudojamas kuras, pvz., mediena ir anglis, ar anglis. „Problema ta, kad jie nedega efektyviai“, – sako Yusufas Jameelis tyrimai juodoji anglis ne pelno siekiančioje klimato sprendimų projekte. „Jie nedega tinkamai. Taigi jie išskiria daug dalelių ir nuodingų dujų.
Namuose ekonomiškai besivystančioje šalyje, kur maisto ruošimui gali būti naudojama malkinė viryklė, dėl to gali pablogėti patalpų oro kokybė ir visų rūšių pasekmių sveikatai, įskaitant širdies sutrikimus, kvėpavimo pasunkėjimą ir vėžį. Jei nuo tokių gaisrų Arktyje sklinda juoda anglis, ji tamsina ledą ir sniegą, smarkiai pagreitindama tirpimą. „Tai didžiulė sveikatos problema. Tai didelė klimato problema“, – sako Jameelis. „Ir vis dėlto, kai kalbame apie galingą klimato sprendimą, apie tai beveik nekalbama.
CO2 ir metanas (CH4) sulaukia viso dėmesio kaip planetą šildančios dujos. Ir teisingai: žmonija turi kuo greičiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kad sulėtintų klimato kaitą. Tuo pačiu metu mes nepaisome paprastų būdų sumažinti juodosios anglies emisiją.
Nors tai nėra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kaip CO2 ir metanas, juodoji anglis turi reikšmingą poveikį klimatui. Pavyzdžiui, tamsių gaisro dūmų debesys sugeria saulės energiją ir sušildo atmosferą. Nors CO2 ten išlieka šimtmečius, o metanas – maždaug dešimtmetį, juodoji anglis nukrenta atgal į Žemę ne ilgiau kaip po kelių savaičių.
Atmosferos požiūriu tokia trumpa gyvenimo trukmė yra laiminga, tačiau gaila Arkties ir kitų šaltų vietų, kur nusileidžia juodoji anglis. Paprastai sniegas ir ledas gali išlikti, nes jie taip atspindi ir nukreipia saulės energiją atgal į kosmosą. Bet jei jie apipurkšti juoda anglimi, tamsi spalva sugeria šilumą. „Galite pamatyti, kaip šios mažos dalelės gręžia skyles į ledą. Tiesiog labai dramatiška, kaip juodoji anglis gali sugerti saulės šviesą ir įkaitinti daiktus“, – sako Brenda Ekwurzel, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos mokslinės kompetencijos direktorė. O jei visiškai ištirpstate labai atspindintį sniegą ar ledą, sako ji, po juo atidengiate tamsesnę žemę arba vandenyną, kuris daug lengviau sugeria saulės šviesą ir padeda sušildyti regioną.
Tada susidaro grįžtamojo ryšio kilpa. Pasauliui šylant, šiaurinėse platumose kyla gaisrai vis dažnesnis ir intensyvesnis, kai aukštesnė temperatūra išsiurbia drėgmę, kuri lieka augalijoje. Atšilimas taip pat suteikia daugiau šių gaisrų uždegimo šaltinių, skatinant perkūniją: modeliavimas rodo, kad žaibas trenkia visoje Arktyje galėtų padvigubėti iki amžiaus pabaigos. Laukiniai gaisrai tapo tokie intensyvūs, kad net kyla nuosavi perkūnijos debesys iš dūmųkurie klaidžioja po kraštovaizdį sukeldami naujus gaisrus.