admin 
Norėdami tapti olimpiniais čempionais, sportininkai metų metus tobulina kiekvieną savo pasirodymo aspektą. Tas pats dėmesys detalėms skiriamas ir aptakioms, lengvoms uniformoms, kurias jie dėvi, nes šiuo lygiu menkiausi privalumai gali turėti įtakos rezultatui.
Taigi, kas vyksta su visais madingais plaukais ir puošniais aksesuarais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse? Vyrų 100 metrų sprinto finišo nuotraukose Noah Lylesas iš Team USA matomas siūbuojantis ant kaklo didelę deimantais nusagstytą grandinę ir didelį seną „Omega Speedmaster“ laikrodį.
Lylesas laimėjo 0,005 sekundės greičiau nei jo varžovas, bet ar jis būtų užfiksavęs greitesnį laiką be papildomo svorio? Ar galėjo sprinteris Sha'Carri Richardsonas iškovoti auksą, o ne sidabrą moterų 100 metrų distancijoje be tų ilgų, tekančių spynų?
Asmeniškai aš vis dar vadinu Richardsoną džiazo ir picos nugalėtoju. Bet ar šie dalykai turi įtakos apdailos laikui? Tai klausimas, draugai, treneriui Isaacui Newtonui.
Pagrindinis bėgimo modelis
Jei tikrai įsigilinsite į biomechaniką, Bėgimo fizika yra gana sudėtinga. Tačiau mūsų tikslui, kadangi norime tik įvertinti skirtumus, paprastas modelis tiks puikiai.
Iš karto nuo blokų bėgikas palaipsniui didina greitį. Tačiau net ir per trumpą atstumą, pavyzdžiui, 100 metrų, jie įsibėgėja ne visą laiką. Tam tikru momentu jie pasiekia pastovų greitį arba net šiek tiek sulėtėja. Aš modeliuosiu sprinterį, kuris įsibėgėja per pirmuosius 30 metrų, o paskui pasiekia pastovų 11 metrų per sekundę (25 mylių per valandą) greitį. Greičio kaip laiko funkcijos braižymas atrodo taip:
RHETT ALLAIN ATLAIDAVIMAS
Sutelkime dėmesį į šio sprinto įsibėgėjimo fazę. Jei objektas įsibėgėja, turi būti a grynoji jėga veikiantis tą objektą pagreičio kryptimi. Tai antrasis Niutono dėsnis: Fneto = masė x pagreitis. Taigi, kokios jėgos veikia bėgantį žmogų? Štai paveikslėlis:
