
„AirJoule“ sistemą sudaro dvi kameros, kurių kiekvienoje yra paviršiai, padengti šia specialia medžiaga. Jie pakaitomis sausina oro srautą. Viena kamera visada džiovina orą, kuris stumiamas per sistemą, o kita palaipsniui išleidžia anksčiau surinktą drėgmę. Šiek tiek šilumos iš džiovinimo kameros patenka ant kitoje esančios drėgmės prisotintos dangos, nes tai padeda paskatinti vandenį nuvarvėti ir pašalinti. Šios dvi ertmės keičiasi vaidmenimis maždaug kas 10 minučių, sako Jorė.
Šis procesas neatvėsina oro, tačiau leidžia tiekti sausą orą į tradicinį oro kondicionavimo įrenginį, o tai drastiškai sumažina antrinio įrenginio energijos suvartojimą. Ir Jore tvirtina, kad „AirJoule“ sunaudoja mažiau nei 100 vatvalandžių vienam pašalintų vandens garų litrui, o tai gali sumažinti drėgmės pašalinimui reikalingą energiją net 90 procentų, palyginti su tradiciniu oro drėkintuvu.
„Montana Technologies“ nori parduoti savo „AirJoule“ sistemos komponentus jau įsitvirtinusioms ŠVOK įmonėms, o ne bandyti kurti savo plataus vartojimo produktus ir tiesiogiai konkuruoti su tomis įmonėmis – tai vadina „AirJoule Inside“. Įmonė taip pat kuria JAV kariuomenei skirtą sistemą, pagrįstą ta pačia technologija, kuri gali surinkti geriamąjį vandenį iš oro. Galima įsivaizduoti, kad tai patogu dykumoje dislokuotiems kariams. Tačiau „AirJoule“ vis dar yra prototipo ir testavimo stadijose.
„Potencialiems klientams ir partneriams statome keletą šių bandomųjų išankstinės gamybos padalinių“, – sako Jorė. „Pagalvokite apie stogus ant didelių mažmenininkų.
Konkuruojanti įmonė „Blue Frontier“ taip pat sukūrė sausiklių pagrindu pagamintą sausinimo sistemą, nors joje naudojamas skystas sausiklis – druskos tirpalas, galintis surinkti drėgmę iš oro. Generalinis direktorius Danielis Bettsas teigia, kad jo įmonė diegia technologijas keliose neatskleidžiamose JAV vietose, įskaitant biurų patalpas, sandėlius ir restoranus. Trys veikia, o dar šešios bus įrengtos iki metų pabaigos.
Kaip ir „AirJoule“, „Blue Frontier“ metodas būtų susietas su atskiru antriniu oro kondicionavimo procesu, skirtu džiovintam orui vėsinti. „Blue Frontier“ taip pat turi atsižvelgti į poreikį regeneruoti savo sausiklį, nors šis procesas gali būti atskirtas nuo drėgmės pašalinimo ir vykdomas tais laikais, kai elektros tinklo poreikis yra mažesnis. „Mes perkeliame oro kondicionavimo apkrovą nuo piko“, – sako Betts.
Tikrai didelės oro kondicionavimo sistemos veikia kitaip nei jūsų namuose ar bute esančios sistemos. Paimkite, pavyzdžiui, centralizuotus aušintuvus viešbučiuose. Jie cirkuliuoja atšaldytą skystį į svečių kambarius, kur jis naudojamas orui vėsinti. Aušintuvai, kurie sumažina šio skysčio temperatūrą jau yra pakankamai veiksmingi. Tačiau jie vis tiek turi semti energiją iš tinklo piko metu, tarkime, vėlyvą popietę, kai visi nori atvėsti nuo karščio, pažymi Yaron Ben Nun, Nostromo Energy įkūrėjas ir vyriausiasis technologijų pareigūnas. energijos kaupimas.
Norėdami išspręsti šią problemą, „Nostromo“ sukūrė sistemą „IceBrick“, kurią pernai įdiegė dviejuose gretimuose Kalifornijos viešbučiuose: „Beverly Hilton“ ir „Waldorf Astoria Beverly Hills“. IceBrick, stačiakampis modulis, yra ant pastato stogo. Jame yra beveik 200 izoliuotų vandens kapsulių, kurias galima užšaldyti, kai yra energijos ne piko metu. Tada, vidury karštos dienos, kai viešbučio svečiams ima tvanki, aušintuvas gali tarytum panaudoti tą sukauptą vėsą, kad nemokėtų didžiausių elektros kainų. Tai nereiškia, kad sumažės energijos suvartojimas – iš tikrųjų jis šiek tiek padidėja – bet Benas Nunas teigia, kad sistema gali sumažinti metines aušinimo išlaidas 30 proc., o susijusias emisijas – iki 80 proc. kartus, kai tinkle yra daug elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių (pavyzdžiui, kai vėjo turbinos intensyviai sukasi vidury nakties).




