admin 
Švarios energijos įmonės renkasi šio naujo pokyčio naudą. Švedijos įmonė „Aira“, užsiimanti šilumos siurblių įrengimu, neseniai paskelbė, kad sudarė 200 mln. Tai leis Aira klientams Vokietijoje už šilumos siurblius mokėti dalimis.
„Bankai ir finansinės institucijos turi didžiulę atsakomybę paspartinti energijos perėjimą“, – sako Eirikas Winteris, „BNP Paribas“ generalinis direktorius Šiaurės šalių regione. Tai, kad finansavimo susitarimas taip pat galėtų padidinti turto vertę, yra „teigiamas šalutinis poveikis“, priduria jis.
Namų renovacija ir energetinis remontas nėra pigus. Paskolos dažnai būtinos siekiant pakankamai sumažinti vartotojų patekimo į rinką kliūtis. Lisa Cooke dirba MCS – įstaigoje, kuri akredituoja šilumos siurblius ir montuotojus JK. Pasak jos, ji pati galėjo sau leisti įsigyti šilumos siurblį tik dėl vyriausybės dotacijos ir šiek tiek mažiau nei 5000 svarų sterlingų (6300 USD) iš Airos. „Tai tikrai man padėjo pasiekti“, – sako ji. „Net ir turėdamas santaupų nebūčiau galėjęs to padaryti kitaip.
Europos hipotekos federacijos (European Covered Bond Council) generalinis sekretorius Luca Bertalot teigia, kad jei žmonės negali užsitikrinti būsto, apsaugančio juos nuo blogiausių klimato kaitos padarinių, kyla didžiulis pavojus ekonomikos produktyvumui. Jis pažymi, kad karščio bangose mažėja darbuotojų našumas, o tai reiškia neigiamą poveikį BVP. Ir atvirkščiai, jis kalba apie tam tikrą energijos modifikavimo drugelio efektą. Jei žmonės pigiau vėsins ar šildys savo namus, galbūt jie sutaupys pinigų, kuriuos gali išleisti kitiems dalykams – tarkime, vaikų mokslui, o tai savo ruožtu pagerina jų vaikų galimybes patogiai gyventi (o gal ir nusipirkti klimatą). saugus namus) ateityje.
Tačiau galbūt vis dar yra vangumas atpažinti artėjančią audrą. Energijos vartojimo efektyvumas mažai padeda apsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo aštresnių klimato kaitos padarinių – stipresnių audrų, kylančios jūros, laukinių gaisrų ir potvynių. Kadangi vyriausybės nebegali padengti šių nelaimių išlaidų, skolintojai ir draudikai greičiausiai patirs riziką. Pavyzdžiui, JAV nacionalinė draudimo nuo potvynių programa jau yra girgždėdamas nuo didėjančios skolos svorio.
„Kadangi žala kaupiasi, gali būti, kad rinkos taps veiksmingesnės ir paskatos [to harden properties] tapkite stipresni, nes niekas jūsų nebegelbėja“, – sako Ralfas Toumi iš Londono imperatoriškojo koledžo, konsultuojantis draudimo įmones.
Galiausiai, klimato kaitos poveikis būstui privers kai kuriuos persikelti kitur, teigia Burtas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie scenarijai yra neatšaukiami, pavyzdžiui, pakrančių kaimai, kurie gali būti prarasti jūrai, arba bendruomenės, kurios pasmerktos nesibaigiančiam sausrai, yra tam tikro turto, kurio joks grūdinimas ar modernizavimas neišgelbės. Šių savybių struktūrinis naudingumas, kaip vanduo džiūvimo oazėje, tiesiog išgaruos.
Burtas sako, kad siekiant sumažinti naštą žmonėms, kuriems dėl klimato kaitos gresia didžiausias pavojus prarasti būstą, įperkamos paskolos vieną dieną gali būti skirtos šių sričių vartotojams, kad jie galėtų persikelti į saugesnes vietas. Skolintojai, kurie nesilaiko tokio požiūrio ir toliau siūlo hipotekas būstams, kuriems lemta pasiduoti klimato kaitai, netrukus gali sužaloti. „Jei bandote palaikyti tas rinkas, – sako Burtas, – metate gerus pinigus po blogo.
