admin 
Ir tada pagrindinė dilema: kas už ką turi prisiimti atsakomybę? Vadinamieji globalūs pietūs spaudžia pinigų, kad galėtų žengti keliu iš išsivysčiusių šalių į paliktas šalis, kurios nevaidino istorinio vaidmens klimato krizėje. Kita vertus, pramoninis pasaulis reikalauja iš besivystančių šalių įsipareigojimų dėl dekarbonizacijos, iš dalies siekiant apsaugoti pramonės ir technologijų konkurencingumą.
Situaciją apsunkina Kinijos padėtis, kuri išmeta trečdalį pasaulinių išmetamųjų teršalų, daugiau nei bet kuri kita šalis. Nepaisant to, JT vis dar mano, kad ji žengia vystymosi keliu, o tai reiškia, kad ji nėra oficialiai įsipareigojusi vykdyti tokius pačius ekonominius įsipareigojimus kaip istoriniai didieji pasaulio teršėjai. Tačiau Pekinas gali nuspręsti prisiimti drąsius įsipareigojimus, kad padidintų savo tarptautinį prestižą.
Kas ten – ir kas dingęs?
Į Baku atvyko delegacijos iš beveik 200 šalių. Tarp pirmųjų atvykusių, praėjusią savaitę keliavusių, buvo ir amerikietis.
Tačiau kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno viršūnių susitikime nesitikima. Taip pat nėra Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, kuri gruodžio pradžioje užsiima naujosios EK formavimu; jos vietoje yra už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Wopke Hoekstra, kuri turi puikios diplomatės reputaciją. Briuselio derybų poziciją paveikė pastarosiomis savaitėmis įvykęs tragiškas potvynis Valensijoje, Ispanijoje, ir tai rodo, kad reikia skirti daugiau išteklių prisitaikymui prie klimato kaitos.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, įklimpusio į vyriausybės krizę, nebus. Taip elgsis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl nesutarimų su Baku dėl Kalnų Karabacho konflikto, kuriame dalyvauja Azerbaidžanas ir Armėnija. Kartu su juo nedalyvaus dauguma Prancūzijos NVO.
Namuose taip pat liks Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris išsiųs naują klimato pasiuntinį Liu Zhenminą; Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas; ir Brazilijos prezidentas Lula, kurį pakeitė aplinkos ministrė Marina Silva. Japonijos, Australijos (kitos pagrindinės teršėjos) ir Meksikos lyderių taip pat nebus.
Papua Naujosios Gvinėjos – vienos labiausiai klimato kaitos paveiktų šalių – sprendimas boikotuoti COP29. „Visi didieji teršėjai visame pasaulyje žada milijonus dolerių padėti kovoti su klimato kaita“, – sakė PNG užsienio reikalų ministras Justinas Tkatchenko. „Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad viskas bus perduota konsultantams, kurie paprašys atitinkamų šalių nepersistengti.
Kokį poveikį turės JAV rinkimai?
Dramblys kambaryje – tai neseniai Donaldo Trumpo pergalė. Dar 2016 metais D. Trumpas pasitraukė iš JAV iš Paryžiaus susitarimo, kuriame buvo nustatytas tikslas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus; Tada Joe Bidenas vėl prisijungė prie klimato susitarimo, kai tik atvyko į Baltuosius rūmus.
Problema ta, kad Trumpo ketinimus sunku interpretuoti. Trumpas pranešė apie savo norą dar kartą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo ir taip pat pasitraukti iš JT konvencijos, kuri prižiūri COP, „todėl Vašingtonas net nedalyvaus prie derybų stalų kaip stebėtojas“, sako Jacopo Bencini. Europos universiteto instituto Florencijoje Carbon Markets Hub mokslininkas.
