admin 
Kiekvieną kartą, kai Artėja olimpinės žaidynės, atrodo, kad įvykį persekioja kita liga. 2016 m. Rio buvo Zika. Atidėtose Tokijo žaidynėse tai buvo „Covid“. Ir pas 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės šią vasarą? Išsirink. Valdžios institucijos stengėsi sustabdyti dengės karštligę ir tymus, kurių Prancūzijoje ir daugelyje kitų šalių daugėja.
Šios vasaros olimpinių ir parolimpinių žaidynių metu milijonai žmonių iš viso pasaulio susitelks priimančiame mieste: Prancūzijos valdžia ruošiasi į šalį priimti daugiau nei 15 mln. Net ir sostinei, naudojamai masiniam turizmui – kasmet Paryžių aplanko beveik 40 milijonų žmonių – tai didžiulis žmonių antplūdis. Kai kurie su savimi atsineš infekcines ligas. Kiti, neturėdami pakankamo imuniteto, rizikuoja ką nors pasiimti viešnagės metu. Kadangi dengės karštligė ir tymai jau yra Paryžiaus problema, valdžios institucijos planuoja, kaip apriboti galimybę, kad žaidynės taptų itin plintančiu įvykiu.
„Labai sunku apriboti epidemijos riziką, kai kalbama apie dengės karštligę“, – aiškina Anna-Bella Failloux, medicinos entomologė, dirbanti Pasteur institute Paryžiuje. Virusą nuo žmogaus žmogui perduoda uodai, o Prancūzijoje kaltininkas yra invazinis tigrinis uodas, Aedes albopictus. Atšilus orams vabzdys tampa vis didesne problema, o karšta Europos vasara sudaro sąlygas rūšiai klestėti. „Kiaušiniai labai atsparūs, o uodo medžiagų apykaita su karščiu pagreitėja. Vabzdys anksčiau suauga, todėl ir įkanda anksčiau.
Tigriniai uodai Prancūzijoje nėra naujiena: jie atkeliavo dar 2004 m. į pietus, o Paryžiuje yra nuo 2015 m. Kilę iš Azijos, jie deda kiaušinėlius į nejudančio vandens kišenes, kurie gali išsiritti po kelių savaičių, net ir po vanduo išgaravo. Tai paaiškina, kaip vabzdys išplito į Europą, pirmiausia atvykęs į Genują, Italiją, prieš keliaudamas į Prancūziją.
Tačiau dengės karštligė yra naujesnė problema. Viruso protrūkiams siaučiant atogrąžų pasaulio dalyse – šiais metais visame pasaulyje užregistruota apie 10 milijonų atvejų, o Pietų Amerika ir Pietryčių Azija smarkiai nukentėjo – Prancūzijoje atvejų padaugėjo. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. sveikatos priežiūros institucijos užfiksavo 2166 atvejai, palyginti su tik 128 vidurkiu per tą patį laikotarpį per kiekvienus iš ankstesnių penkerių metų. Dauguma šių metų atvejų buvo importuoti iš užjūrio Prancūzijos departamentų Gvadelupos, Martinikos ir Prancūzijos Gvianos, kur tebevyksta epidemijos, tačiau Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras šiais metais užfiksavo kai kuriuos perdavimo atvejus Europoje, įskaitant Prancūziją.
Tai rodo, kad įvykis, kuriame susirenka žmonės iš viso pasaulio, gali kilti tuo metu, kai atvejų visame pasaulyje daugėja. Jei tai padidins įvežamų atvejų Paryžiuje skaičių, tigrinių uodų gausa gali išplisti virusą šalies viduje.
Daugumai tai yra infekcija besimptomiai arba sukelia lengvus, karščiuojančius simptomus, tačiau kai kuriems liga pasunkėja ir gali būti mirtina. Specifinio viruso gydymo nėra, o tik nedaugelis europiečių turi imunitetą nuo ankstesnio poveikio. Vakcinos tapo prieinamos tik per pastaruosius kelerius metus ir siūlomos tik nedaugelyje šalių, kuriose yra didelis užkrėtimo dažnis.
