
Nuo Pasaulinės meteorologijos organizacijos paskelbė pradžią dabartinio El Ninjo 2023 m. liepos 4 d., praėjo beveik metai iš eilės rekordinės temperatūros. Nacionalinių aplinkos informacijos centrų duomenimis, yra a 61 procento tikimybė kad šie metai gali būti dar karštesni nei praėjusieji, o tai kelia pavojų vietovėms, kuriose vasaros mėnesiais gali kilti mirtinos karščio bangos. Apskaičiuota 2300 žmonių JAV mirė nuo karščio sukeltų ligų 2023 m., o mokslininkai teigia, kad tikrasis skaičius yra toks tikriausiai didesnis.
Visa ši šiluma taip pat nusėdo į vandenynus, sukurdama daugiau nei metus itin karšta paviršiaus temperatūra ir balina daugiau nei pusę planetos koralinių rifų. Jis taip pat suteikia galimą kurą uraganams, kurie susidaro, kai energija vertikaliai įsiurbiama į atmosferą. Paprastai pasatai išsklaido šilumą ir drėgmę vandens paviršiuje ir neleidžia šioms jėgoms susikaupti vienoje vietoje. Tačiau La Niña metu vėsesnė temperatūra Ramiajame vandenyne susilpnina didelio aukščio vėjus Atlanto vandenyne, kuris paprastai suardytų audras, leisdamas uraganams lengviau formuojasi.
„Kai Ramiojo vandenyno regione susiformuoja šis modelis, jis keičia vėjo modelius visame pasaulyje“, – sakė NOAA Klimato prognozių centro pagrindinis prognozuotojas Matthew Rosencrans. „Kai jis stiprus, jis gali būti dominuojantis signalas visoje planetoje.
Šių metų prognozė ypač pavojinga, nes tikėtinas greitas vidurvasario perėjimas į La Niña gali derėti su visu tuo kunkuliuojančiu vandenyno vandeniu. NOAA sinoptikai tikisi, kad šios sąlygos sukels mažiausiai 17 audrų, kurių pakanka, kad būtų suteiktas pavadinimas, iš kurių maždaug pusė gali būti uraganai. Net uraganas su santykinai mažu vėjo greičiu gali išpilti pakankamai vandens, kad sukeltų katastrofiškus potvynius šimtus mylių į sausumą.
„Svarbu manyti, kad klimato kaita dar labiau pablogina situaciją“, – sakė Teksaso A&M universiteto klimato mokslininkas Andrew Dessleris. Nors žmogaus sukeltas atšilimas uraganų dažnumo tiesiogiai nepadidins, jis sakė, kad gali padaryti juos destruktyvesnius. „Klausimas, kiek dar blogiau bus“, – sakė jis.
Per pastaruosius 10 mėnesių El Niño kai kuriose JAV dalyse padėjo sukurti pūslines temperatūras, išsausindamas žemę. Nuo sausros kenčiamos vietovės yra labiau pažeidžiami dideliems potvyniams, nes laikotarpiai be kritulių reiškia, kad lietus gali būti intensyvesnis, kai galiausiai atkeliaus, o dirvožemis gali būti per sausas, kad sugertų vandenį. Išsausėjusiai žemei ir aukštai temperatūrai išdžiovinus augmeniją, laukia gaisrai.
Nors Nacionalinis tarpžinybinis priešgaisrinis centras tikisi, kad šiais metais Kalifornijoje kils mažesnis nei vidutinis gaisras, iš dalies dėl El Ninjo valstijoje atnešusio neįprastai daug kritulių, kitose vietose gali nepasisekti. Agentūros sezoninis gaisrų rizikos žemėlapis pabrėžia Havajus, nukentėjusius nuo šalies mirtiniausias pragaras iš dalies dėl nuolatinės sausros Maui praėjusį rugpjūtį. Kanada, kuri praėjusią vasarą taip pat patyrė didžiausią gaisrų sezoną, po šilčiausios visų laikų žiemos gali patirti daugiau problemų. Šią gegužę Albertoje ir Britų Kolumbijoje jau prasidėjo dūmai iš šimtų miškų gaisrų prasiskverbti per Kanados sieną į Vidurio Vakarų valstijas.
„Mes išeiname iš XX amžiaus klimato ir įžengiame į naują 21-ojo amžiaus klimatą“, – sakė Dessleris. Deja, mūsų miestai buvo sukurti įvairioms temperatūroms ir oro sąlygoms, kurių nebėra.
Norėdami pasiruošti uraganams, Rosencrans sakė, kad žmonės, gyvenantys valstijose palei Persijos įlankos pakrantę ir Atlanto vandenyną, turėtų eiti į vyriausybės pasirengimo nelaimėms svetainės rasti nelaimių rinkinių kontrolinius sąrašus ir patarimus, kaip sudaryti avarinį planą. „Galvodami apie tai dabar, o ne tada, kai jus užklumpa audra, sutaupysite daug laiko, energijos ir streso“, – sakė jis.