admin 
ŠIS STRAIPSNIS YRA perpublikuota iš Pokalbis pagal a Creative Commons licencija.
Spartus dirbtinio intelekto plitimas priverčia žmones susimąstyti: kas greičiausiai imsis dirbtinio intelekto savo kasdieniame gyvenime? Daugelis mano, kad tai išmanantys techniką – tie, kurie supranta, kaip veikia AI – labiausiai nori jį pritaikyti.
Keista, bet mūsų naujas tyrimas, paskelbtas Marketingo žurnale, nustato priešingai. Žmonės, turintys mažiau žinių apie AI, iš tikrųjų yra atviresni naudoti šią technologiją. Šį polinkio įvaikinti skirtumą vadiname „mažesnio raštingumo ir didesnio imlumo“ ryšiu.
Ši nuoroda rodoma įvairiose grupėse, nustatymuose ir net šalyse. Pavyzdžiui, mūsų rinkos tyrimų bendrovės „Ipsos“ duomenų, apimančių 27 šalis, analizė rodo, kad žmonės iš šalių, kurių vidutinis dirbtinio intelekto raštingumas žemesnis, yra imlesni dirbtinio intelekto pritaikymui nei šalyse, kurių raštingumas didesnis.
Panašiai mūsų atlikta JAV bakalauro studijų studentų apklausa rodo, kad tie, kurie mažiau supranta dirbtinį intelektą, labiau linkę jį naudoti atliekant tokias užduotis kaip akademinės užduotys.
Šios sąsajos priežastis yra tai, kaip AI dabar atlieka užduotis, kurias kažkada manėme, kad gali atlikti tik žmonės. Kai dirbtinis intelektas sukuria meno kūrinį, rašo nuoširdų atsakymą ar groja muzikos instrumentu, tai gali jaustis beveik magiška – tarsi įžengtų į žmogaus teritoriją.
Žinoma, dirbtinis intelektas iš tikrųjų neturi žmogiškų savybių. Pokalbių robotas gali sukelti empatišką atsakymą, bet nejaučia empatijos. Žmonės, turintys daugiau techninių žinių apie AI, tai supranta.
Jie žino, kaip veikia algoritmai (matematinių taisyklių rinkiniai, kuriuos kompiuteriai naudoja tam tikroms užduotims atlikti), mokymo duomenys (naudojami dirbtinio intelekto sistemos veikimui pagerinti) ir skaičiavimo modeliai. Dėl to technologija tampa mažiau paslaptinga.
Kita vertus, tie, kurie mažiau supranta, dirbtinį intelektą gali laikyti stebuklingu ir įkvepiančiu baimę. Siūlome, kad dėl šio magijos jausmo jie būtų atviresni naudoti AI įrankius.
Mūsų tyrimai rodo, kad šis mažesnio raštingumo ir aukštesnio imlumo ryšys yra stipriausias naudojant AI įrankius tose srityse, kurias žmonės sieja su žmogaus savybėmis, pavyzdžiui, teikiant emocinę paramą ar konsultuojant. Kalbant apie užduotis, kurios nesukelia to paties žmogiškųjų savybių jausmo, pavyzdžiui, analizuojant testų rezultatus, modelis apsiverčia. Žmonės, turintys aukštesnį dirbtinio intelekto raštingumą, yra imlesni šiems tikslams, nes jie sutelkia dėmesį į AI efektyvumą, o ne į „stebuklingas“ savybes.
Tai ne apie gebėjimus, baimę ar etiką
Įdomu tai, kad šis ryšys tarp mažesnio raštingumo ir didesnio imlumo išlieka, nors žmonės, turintys žemesnį AI raštingumą, labiau linkę manyti, kad dirbtinis intelektas yra mažiau pajėgus, mažiau etiškas ir netgi šiek tiek baisus. Atrodo, kad jų atvirumas dirbtiniam intelektui kyla iš jų nuostabos, ką jis gali padaryti, nepaisant šių suvokiamų trūkumų.
Ši išvada suteikia naujų įžvalgų, kodėl žmonės taip skirtingai reaguoja į naujas technologijas. Kai kurie tyrimai rodo, kad vartotojai pirmenybę teikia naujoms technologijoms, reiškiniui, vadinamam „algoritmo vertinimu“, o kiti rodo skepticizmą arba „algoritmo negerėjimą“. Mūsų tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto „stebuklingumas“ yra pagrindinis veiksnys, formuojantis šias reakcijas.
Šios įžvalgos yra iššūkis politikos formuotojams ir pedagogams. Pastangos didinti dirbtinio intelekto raštingumą gali netyčia nuslopinti žmonių entuziazmą naudoti AI, nes atrodys ne toks stebuklingas. Taip sukuriama sudėtinga pusiausvyra tarp padėti žmonėms suprasti AI ir užtikrinti, kad jie būtų pasirengę jį pritaikyti.
