admin 
Naujosios Bousso teoremos pasaulis vis dar nukrypsta nuo mūsų visatos. Matematiniam patogumui jis darė prielaidą, kad yra neribota dalelių įvairovė – nereali prielaida, verčianti kai kuriuos fizikus susimąstyti, ar šis trečiasis sluoksnis sutampa su realybe (su jo 17 ar tokiomis žinomomis dalelėmis) geriau nei tai daro antrasis sluoksnis. „Mes neturime begalinio skaičiaus kvantinių laukų“, – sakė Edgaras Shaghoulianas, Kalifornijos universiteto Santa Kruzo fizikas.
Vis dėlto kai kuriems ekspertams Bousso darbas pateikia patenkinamą „Penrose“ ir „Wall“ išskirtinumo istoriją, nepaisant nerealios dalelių gausos. Tai nustato, kad negalima vengti išskirtinumų, net ir kosmose, kuriose švelnios reakcijos į kvantinę medžiagą. „Tiesiog pridėję nedidelius kvantinius pataisas, jūs negalite užkirsti kelio išskirtinumui“, – teigė Peningtonas. Wall ir Bousso darbas „atsako į tai gana galutinai“.
Tikrasis išskirtinumas
Tačiau Bousso teorema vis dar negarantuoja, kad mūsų visatoje turi susidaryti išskirtinumai.
Kai kurie fizikai palaiko viltį, kad aklavietės kažkaip pasitrauks. Tai, kas atrodo išskirtinumas, iš tikrųjų galėtų prisijungti prie kažkur kitur. Juodosios skylės atveju tie šviesos spinduliai baigiasi kitoje visatoje.
O didelio sprogimo išskirtinumo trūkumas gali reikšti, kad mūsų visata prasidėjo nuo „didelio atšokimo“. Idėja yra ta, kad ankstesnė visata, kai ji žlugo patraukus gravitaciją, kažkaip vengė išskirtinumo formavimo ir vietoj to šoko į plėtros laikotarpį. Fizikai, kurie kuria atšokimo teorijas, dažnai veikia antrame svogūno sluoksnyje, naudodami pusiau klasikinę fiziką, kuri išnaudoja neigiamą energijos kvantinį efektą, kad galėtų apeiti išskirtinumą, kurio reikalauja Penrose ir Hawking teoremos. Atsižvelgiant į naujesnes teoremas, jiems dabar reikės praryti nepatogią tiesą, kad jų teorijos pažeidžia ir apibendrintą antrąjį įstatymą.
Vienas fizikas, besikreipiantis į atšokimą, Surjeet Rajendran iš Johns Hopkins universiteto sako, kad jis yra bebaimis. Jis pabrėžia, kad net ne apibendrintas antrasis įstatymas yra evangelijos tiesa. Atmesdami tai padarys išskirtinumus išvengti ir tęsti erdvės laiką.
Išskirtinumo skeptikai taip pat gali patikti teorijai svogūno šerdyje, kur erdvės laikas elgiasi iš tikrųjų kvantais, pavyzdžiui, superpozicijų prisiėmimas. Ten nieko negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Pavyzdžiui, sunku apibrėžti srities sąvoką, todėl neaišku, kokios formos turėtų būti antrasis įstatymas, todėl naujos teoremos nebus laikomos.
Tačiau Bousso ir panašiai mąstantys fizikai įtaria, kad labai kvantinė arena, kurioje nėra jokios srities sąvokos, prilygsta aklavietei lengvam spinduliui, todėl kažkas Penrose pripažins, kad pagrindinėje teorijoje ir mūsų visatoje turėtų išlikti išskirtinumas. Kosmoso pradžia ir juodųjų skylių širdys tikrai pažymėtų žemėlapio kraštus, kur laikrodžiai negali pažymėti, o erdvė sustoja.
„Juodųjų skylių viduje esu teigiamas, kad yra tam tikros išskirtinumo sąvoka“, – sakė MIT fizikė Netta Engelhardt, dirbusi su Wall.
Tokiu atveju vis dar neatimta pagrindinė kvantinio sunkio teorija neužmuštų išskirtinumų, bet juos demistifikuoja. Ši teisingesnė teorija leistų fizikams užduoti klausimus ir apskaičiuoti prasmingus atsakymus, tačiau tų klausimų ir atsakymų kalba dramatiškai pasikeistų. APRAŠYMO ILIATAI, PATIKIMAS, KREPONA IR TURTAS, APRAŠYKITE išskirtinumą. Ten, kur baigiasi laikas, gali tekti užimti kitus kiekius ar sąvokas. „Jei jums reikėjo priversti mane atspėti, – sakė Peningtonas,„ Kad ir kokia kvantinė būsena apibūdintų, pats išskirtinumas neturi laiko sąvokos “.
Originali istorija perspausdinta gavus leidimą Žurnalas „Quanta“, redakcinio nepriklausomo leidinio leidinys Simono fondas kurių misija yra sustiprinti visuomenės mokslo supratimą, apimant tyrimų pokyčius ir matematikos bei fizinių ir gyvenimo mokslų tendencijas.
