admin 
2025 m. galime aptikti pirmuosius gyvybės požymius už mūsų saulės sistemos ribų.
Šiam potencialiam proveržiui itin svarbus yra 6,5 metro skersmens James Webb kosminis teleskopas (JWST). 2021 m. paleistas raketa Ariane-5 iš Kourou, Prancūzijos Gvianos pakrantės miesto, JWST yra iki šiol didžiausias kosminis teleskopas. Pradėjus rinkti duomenis, šis teleskopas leido astronomams stebėti kai kuriuos blausiausius kosmoso objektus, tokius kaip senovės galaktikos ir juodosios skylės.
Galbūt dar svarbiau yra tai, kad 2022 m. teleskopas taip pat suteikė mums pirmuosius uolėtų egzoplanetų žvilgsnius toje, kurią astronomai vadina gyvenamąja zona. Tai sritis aplink žvaigždę, kurioje uolėtame planetos paviršiuje temperatūra yra tokia pati, kad skystas vanduo – vienas iš pagrindinių mums žinomų gyvybės ingredientų – egzistuotų. Šios Žemės dydžio planetos buvo rastos skriejančios aplink mažą raudoną žvaigždę, vadinamą TRAPPIST-1, žvaigždę, esančią už 40 šviesmečių ir kurios masė yra dešimtoji Saulės masės. Raudonos žvaigždės yra vėsesnės ir mažesnės už mūsų geltonąją saulę, todėl lengviau aptikti aplink jas skriejančias Žemės dydžio planetas. Nepaisant to, iš egzoplanetų aptiktas signalas paprastai yra silpnesnis už tą, kurį skleidžia daug ryškesnė šeimininkė. Šių planetų atradimas buvo nepaprastai sunkus techninis pasiekimas.
Kitas etapas – molekulių aptikimas planetų atmosferoje – bus dar sudėtingesnis astronominis žygdarbis. Kiekvieną kartą, kai planeta prasiskverbia tarp mūsų ir jos žvaigždės – kai ji tranzitu – žvaigždės šviesą filtruoja planetos atmosfera ir ji patenka į jos kelyje esančias molekules, sukurdama spektrinės sugerties ypatybes, kurių galime ieškoti. Šias savybes labai sunku nustatyti. Kad tai padarytų, JWST turės surinkti pakankamai duomenų iš kelių planetų tranzitų, kad slopintų priimančiosios žvaigždės signalą ir sustiprintų molekulines ypatybes neįtikėtinai plonoje uolinių egzoplanetų atmosferoje (jei sumažintumėte šias planetas iki pavyzdžiui, obuolys, tokiu mastu jų atmosfera būtų plonesnė nei vaisiaus žievelė). Tačiau naudojant tokį galingą kosminį teleskopą kaip JWST, 2025-ieji gali būti kaip tik metai, kai pagaliau galėsime aptikti šiuos molekulinius parašus.
Tačiau vandens aptikimas TRAPPIST-1 egzoplanetose nėra vienintelė mūsų galimybė rasti gyvybę tolimose egzoplanetose. Pavyzdžiui, 2024 m. JWST taip pat atskleidė galimus anglies dioksido ir metano požymius K2-18b, planetos, esančios 124 šviesmečių atstumu nuo Žemės, atmosferoje. Tačiau K2-18b nėra uolėta, į Žemę panaši planeta, besisukanti aplink savo žvaigždę gyvenamojoje zonoje. Vietoj to, labiau tikėtina, kad tai bus milžiniškas dujų kamuolys, kurio vandens vandenynas panašus į Neptūną (nors ir mažesnio dydžio). Tai reiškia, kad jei K2-18b yra gyvybės, jos forma gali būti visiškai kitokia nei gyvybė, kurią mes žinome Žemėje.
Tikėtina, kad 2025 m. JWST suteiks daugiau informacijos apie šiuos viliojančius aptikimus ir, tikiuosi, pirmą kartą patvirtins, ar yra gyvybė svetimuose pasauliuose, esančiuose šviesmečių atstumu nuo mūsų pačių.
