admin 
ŠIS STRAIPSNIS YRA perpublikuota iš Pokalbis pagal a Creative Commons licencija.
Debesys susidaro, kai vandens garai – atmosferoje nematomos dujos – prilimpa prie mažyčių plūduriuojančių dalelių, tokių kaip dulkės, ir virsta skysto vandens lašeliais arba ledo kristalais. Neseniai paskelbtame tyrime parodome, kad mikroplastiko dalelės gali turėti tokį patį poveikį – ledo kristalai susidaro 5–10 laipsnių Celsijaus (9–18 laipsnių pagal Farenheitą) temperatūroje, aukštesnėje nei lašeliai be mikroplastiko.
Tai rodo, kad ore esantis mikroplastikas gali paveikti orą ir klimatą, nes susidaro debesys tokiomis sąlygomis, kuriose jie nesusidarytų.
Esame atmosferos chemikai, tyrinėjantys, kaip skirtingų tipų dalelės sudaro ledą, kai jos liečiasi su skystu vandeniu. Šis procesas, nuolat vykstantis atmosferoje, vadinamas branduolių susidarymu.
Debesys atmosferoje gali būti sudaryti iš skysto vandens lašelių, ledo dalelių arba šių dviejų mišinių. Vidutinėje ir viršutinėje atmosferos sluoksniuose, kur temperatūra yra nuo 32 iki –36 laipsnių pagal Celsijų, ledo kristalai paprastai susidaro aplink mineralines dulkių daleles iš sauso dirvožemio arba biologines daleles, tokias kaip žiedadulkės ar bakterijos.
Mikroplastikas yra mažesnis nei 5 milimetrai pločio – maždaug pieštuko trintuko dydžio. Kai kurie yra mikroskopiniai. Mokslininkai juos rado Antarkties giliosiose jūrose, Everesto viršūnėje ir šviežiame Antarkties sniege. Kadangi šie fragmentai yra tokie maži, juos galima lengvai transportuoti ore.
Debesys yra svarbi sudėtingos Žemės oro sistemos dalis, daranti įtaką krituliams, temperatūrai ir klimatui.
Kodėl tai svarbu
Ledas debesyse turi didelį poveikį orui ir klimatui, nes dauguma kritulių paprastai prasideda kaip ledo dalelės.
Daugelis debesų viršūnių netropinėse zonose visame pasaulyje išsiskleidžia pakankamai aukštai į atmosferą, todėl šaltas oras priverčia dalį jų drėgmės užšalti. Tada, kai susidaro ledas, jis traukia vandens garus iš aplinkui esančių skysčio lašelių, o kristalai tampa pakankamai sunkūs, kad nukristų. Jei ledas nesusidaro, debesys linkę išgaruoti, o ne sukelti lietų ar snygią.
Nors vaikai pradinėje mokykloje mokosi, kad vanduo užšąla 32 laipsniais pagal Farenheitą (0 laipsnių Celsijaus), tai ne visada tiesa. Neturint ant ko branduolių, pavyzdžiui, dulkių dalelių, vanduo gali būti peršaldytas iki –36 laipsnių Farenheito (–38 laipsnių Celsijaus), kol jis neužšąla.
