admin 
Nuzzo sako, kad labai tikėtina, kad Luizianoje buvusios paciento sveikatos būklė prisidėjo prie jų ligos sunkumo, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į paauglio atvejį Kanadoje, kuris lapkričio mėnesį buvo paguldytas į ligoninę dėl paukščių gripo.
Iš pradžių 13-metė mergina buvo pastebėta Britų Kolumbijos skubios pagalbos skyriuje dėl karščiavimo ir abiejų akių konjunktyvito. Ji buvo išleista į namus be gydymo, vėliau prasidėjo kosulys, vėmimas ir viduriavimas. Po kelių dienų ji grįžo į skubios pagalbos skyrių dėl kvėpavimo sutrikimo. Ji buvo paguldyta į vaikų intensyviosios terapijos skyrių ir patyrė kvėpavimo nepakankamumą, tačiau po gydymo galiausiai pasveiko. Remiantis New England Journal of Medicine paskelbtu atvejo pranešimu, mergina sirgo lengva astma ir padidėjusiu kūno masės indeksu. Kaip ji pasigavo virusą, nežinoma.
„Tai mums sako, kad neįsivaizduojame, kas susirgs lengva liga, o kam – sunkia liga, ir dėl to turime labai rimtai žiūrėti į šias infekcijas“, – sako Nuzzo. „Neturėtume manyti, kad visos būsimos infekcijos bus lengvos.
Yra dar vienas užuominas, galintis paaiškinti Luizianos ir Britų Kolumbijos atvejų sunkumą. Abiejų pacientų virusų mėginiai parodė tam tikrų panašumų. Pirma, abu buvo užsikrėtę tuo pačiu H5N1 potipiumi, vadinamu D1.1, kuris yra tos pačios rūšies virusas, randamas laukiniuose ir naminiuose paukščiuose. Jis skiriasi nuo B3.13 potipio, kuris dominuoja melžiamoms karvėms.
„Šiuo metu kyla klausimas, ar tai sunkesnė padermė nei pieninių galvijų padermė? sako Benjaminas Andersonas, Floridos universiteto aplinkos ir pasaulinės sveikatos docentas. Kol kas mokslininkai neturi pakankamai duomenų, kad galėtų tiksliai žinoti. Keletui paukštyno darbuotojų Vašingtone buvo nustatytas teigiamas D1.1 potipis, tačiau tiems asmenims pasireiškė lengvi simptomai ir jiems nereikėjo hospitalizuoti.
„Žinome, kad Luizianos infekcijos atveju tas asmuo turėjo gretutinių ligų. Žinome, kad tas asmuo buvo vyresnio amžiaus žmogus. Tai yra veiksniai, kurie prisideda prie sunkesnių pasekmių jau kalbant apie kvėpavimo takų infekcijas“, – sako Andersonas.
Luizianos ir Britų Kolumbijos atvejais yra įrodymų, kad virusas galėjo išsivystyti abiem pacientams ir sukelti sunkesnę ligą.
Gruodžio pabaigos CDC ataskaitoje aptiktos genetinės mutacijos viruse, paimtame iš Luizianos paciento, dėl kurių jis galėjo sustiprinti savo gebėjimą užkrėsti viršutinius žmonių kvėpavimo takus. Ataskaitoje teigiama, kad pastebėtus pokyčius greičiausiai sukėlė viruso dauginimasis paciento ligos metu, o ne perduodami užsikrėtimo metu, o tai reiškia, kad paukščiuose, su kuriais asmuo buvo paveiktas, mutacijų nebuvo.
Rašydama žurnale „New England Journal of Medicine“, Kanados paaugle rūpinusi komanda taip pat aprašė „nerimą keliančias“ mutacijas, aptiktas jos virusų mėginiuose. Šie pokyčiai galėjo leisti virusui lengviau prisijungti prie žmogaus kvėpavimo takų ląstelių ir į jas patekti.
Anksčiau paukščių gripas retai būdavo perduodamas iš žmogaus žmogui, tačiau mokslininkai nerimauja dėl scenarijaus, kai virusas įgautų mutacijų, dėl kurių būtų didesnė tikimybė užsikrėsti žmonėmis.
Šiuo metu žmonėms, dirbantiems su paukščiais, naminiais paukščiais ar karvėmis arba laisvalaikio tikslais su jais susiduriantiems žmonėms, yra didesnė rizika susirgti paukščių gripu. Siekiant išvengti ligų, sveikatos apsaugos pareigūnai rekomenduoja vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais ir kitais paukščių gripo virusais užsikrėtusiais ar įtariamais užsikrėtusiais gyvūnais.
