Baigiantis 18-osios Vyriausybės kadencijai, įgyvendinti visi partijų susitarime dėl švietimo įtvirtinti įsipareigojimai iki 2024 m. Per trejus metus nuo susitarimo pasirašymo nacionalinės išlaidos švietimui padidėjo 1,3 mlrd. eurų (arba 48 proc.), užtikrintas mokytojų atlyginimų augimas, pradėtas įgyvendinti visuotinis įtraukusis ugdymas.
Šiandien Seime įvyko paskutinis partijų susitarimo dėl švietimo priežiūros grupės susitikimas, kuriame apžvelgti partijų susitarimo rezultatai.
„Tikrai galime pasakyti, kad ši Vyriausybė partijų susitarimo dėl švietimo esmines nuostatas, numatytas įgyvendinti iki 2024 m., įvykdė. Pasiekėme, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, mokyklose startavo įtraukusis ugdymas, padidinome ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, mokyklose teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, siekėme gerinti pedagogų darbo sąlygas ir atvėrėme daugiau galimybių jais tapti, sėkmingai startavo suaugusiųjų profesinio tobulėjimo platforma „Kursuok“, taip pat įgyvendinti kiti tikslai aukštajame moksle.
Dėkoju susitarime dalyvavusioms partijoms, kad pavyko susitelkti ir pasiekti pažangos švietime. Belieka palinkėti ateinančiai Vyriausybei ta pačia dvasia tęsti darbus ir švietimą išlaikyti valstybės prioritetu“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Augo biudžeto lėšos švietimui ir mokslui
2024 m. valstybės biudžeto lėšos švietimui ir mokslui iš viso augo daugiau nei 365 mln. eurų, švietimo sričiai skirta beveik 21 proc. daugiau nei pernai; papildomai 2024 m. vasarą skirta dar 32 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčiui didinti.
Didelė lėšų dalis teko pedagogų, studijų, mokslo institucijų darbuotojų atlyginimams didinti, kad šių metų pabaigoje vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Vidutinis mokytojų darbo užmokestis per šios Vyriausybės kadenciją nuo 2020 m. iki 2024 m. pabaigos bus išaugęs 77 proc., dėstytojų ir tyrėjų – 83 proc.
Dėmesys įtraukiajam ugdymui
Nuo šio rugsėjo pradėtas įgyvendinti visuotinis įtraukusis ugdymas, per pastaruosius dvejus metus dar labiau sustiprinta pagalba mokykloms. 4 nacionaliniai centrai – Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras ir „Diemedžio“ ugdymo centras – nuo 2023 m. rudens kartą per mėnesį kviečia mokytojus, mokyklų vadovus, švietimo pagalbos specialistus, mokytojų padėjėjus į nemokamas nuotolines konsultacijas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo. Šie centrai visus metus organizuoja kitas nemokamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas pedagogams ir mokinio padėjėjams.
Lietuvoje pradėjo veikti 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Įsteigtos 103 bendrosios paskirties klasės, kuriose ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Vaikams padeda antras mokytojas arba specialusis pedagogas, mokinio padėjėjas.
Geresnis ikimokyklinio ugdymo prieinamumas
Įgyvendinamas susitarimas dėl ikimokyklinio prieinamumo visiems vaikams, taip pat ir iš socialiai jautrios aplinkos. Nors ikimokyklinis ugdymas – savivaldos funkcija, valstybė prisideda prie to, kad visiems vaikams, o ypač augantiems socialinės rizikos šeimose, būtų sudarytos lygios galimybės gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojo įstatymo nuostata dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo vaikams nuo 3 m. Dar po metų įsigalios visuotinis ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 m. Tai reiškia, kad savivaldybės privalo užtikrinti vietas visiems vaikams, kurie nori patekti į darželius.
Daugiau švietimo pagalbos specialistų mokyklose
Padidintas švietimo pagalbos finansavimas. Iš viso per 2020–2024 m. valstybės skiriamas metinis švietimo pagalbos finansavimas padidėjo beveik 100 mln. eurų. Didesnis švietimo pagalbos finansavimas leidžia steigti naujus švietimo pagalbos specialistų etatus. Nuo 2020 m. švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų – 2 kartus, stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto.
Valstybė, skatindama švietimo pagalbos specialistų rengimą, specialiosios pedagoginės pagalbos studijas įtraukė į prioritetinių studijų sąrašą – visi įstojusieji gali gauti 357 eurų dydžio mėnesines stipendijas, o paskutiniais studijų metais – 605 eurų, jei studentas sudaro sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigoja po studijų ten dirbti nustatytą laikotarpį. 2023–2024 m. m. specialiąją pedagogiką buvo pasirinkę pusantro karto daugiau studentų nei dar prieš metus.
Įgyvendinami visi susitarimai
Kaip numatyta sutarime, kuriamas vieningas mokyklų ugdymo kokybės standartas, jau trečius metus visiems mokiniams užtikrinimas profesinis orientavimas, startavo vieno langelio suaugusiųjų švietimo sistema „Kursuok“, kurioje galima atrasti sau tinkamą mokymų programą ir gauti 500 eurų valstybės finansavimą.
Įgyvendinami ir kiti susitarimo punktai švietimo, studijų, mokslo srityse.
Susitarimą 2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašė 6 partijos. Šis susitarimas turi užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja laikytis jame numatytų įsipareigojimų ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų garantuoti susitarime užfiksuotą finansavimą švietimui.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.