admin 
Šiuose namuose laimėjimai yra labai vertinami. Manau, kad tai, kaip sukurti šie vaikai, siunčia žinutę: „Tu nepakankamai geras. Reikia pasiekti. Tu nepriimtas“.
Kai vaikai kovoja, tai ypač pražūtinga. Kai kurie vaikai turi negalią dėl gimimo prieš laiką, o tai anksčiau buvo didelė rizika naudojant IVF. Arba jie turi mokymosi skirtumų arba turi autizmą.
Kartais tėvai pasirinkdavo kiaušinėlių donorą, o vėliau sužinodavo, kad ji turi psichikos problemų. Tada į vaiką žiūrima pro tą objektyvą, o tai gali būti gana niokojanti ir traumuojanti: „Jūsų donoras yra išprotėjęs, taigi jūs taip pat turite būti“.
Vaikas auga jausdamasis labai skirtingai, žinodamas, kad tai buvo eksperimentas, bet negaudamas tinkamos paramos ar priėmimo, kad klestėtų. Nes nėra slaugytojo, kuris sakytų: „Aš tave suprantu“. Nieko to nėra.
Savo darbe padedu tėvams priimti: tai vaikas, kurį turite. Ir aš padedu vaikams priimti savo tėvų tikrovę ir užmegzti mažiau žeidžiančius santykius arba susikurti gyvenimą be jų.
Daugelis mano šeimų turi neurodiversinius narius, kuriems reikia padėti abstrakčias sąvokas konkretinti. Kartais paprasčiausiai paaiškinus „tu ir tavo vaikas nesate tas pats asmuo“ padeda. Arba sakykite, kad paauglys nesijaučia mylimas. Man gali prireikti jiems paaiškinti, kad „meilė“ nėra apčiuopiamas jausmas, pavyzdžiui, suspaudimas ar spardymas. Tai reiškia, kad kažkas jus myli taip, kaip jūs jaučiate „Lego“ ar dronus.
Vidurinėje mokykloje daug paauglių per 23andMe palaiko ryšius su pusbroliais ir seserimis, kartais tokiais, kurie gyvena visame pasaulyje. Šiose šeimose įprasta, kad skirtingiems vaikams yra skirtingi kiaušinėlių donorai, nes jie bandė susilaukti, tarkime, sportiško sūnaus ir dailios dukters. Ką daryti, kai vienas iš jūsų vaikų susirado savo pusbrolius ir užmezga ryšį, o kitas vaikas neturi geros patirties su naujai atrastais giminaičiais? Ką kviečiate į Padėkos dieną?
Tikrai užjaučiu mamas. Jie bando subalansuoti visų lūkesčius ir išlaikyti viską kartu. Bet tai nesąžininga ir tėčių atžvilgiu. Nes nesu tikras, ar tėčiai gali tiksliai numatyti žmogaus elgesį. Jie tikriausiai gali numatyti atsargas, tačiau žmogaus elgesys turi per daug kintamųjų. Nežinau, ar kas nors rūpinasi, kad tėvai suprastų, kad jie negali išbandyti vaiko ir tada jo grąžinti.
Bandymas suvaldyti savo vaiką yra nelaimės receptas. Vaikas ruošiasi maištauti. Jei turite išankstinį nusistatymą, kaip jiems seksis, arba teks stipriai nusivilti, arba įgrūsite juos į formą ir tai neveiks.
Gal kartais ir pavyksta, bet tie žmonės pas mane neateina.
– Kaip pasakojo Emi Nietfeld
