admin 
ŠIS STRAIPSNIS YRA perpublikuota iš Pokalbis pagal a Creative Commons licencija.
Didžiuliai potvyniai vėl apėmė didžiąją dalį Pietų Sudano, nes rekordinis vandens lygis Viktorijos ežere teka pasroviui per Nilą. Nukentėjo daugiau nei 700 000 žmonių. Šimtai tūkstančių žmonių ten jau buvo priversti palikti savo namus dėl didžiulių potvynių prieš kelerius metus ir dar turėjo grįžti, kol atsirado ši nauja grėsmė.
Dabar nerimaujama, kad šios perkeltos bendruomenės niekada negalės grįžti į savo žemes. Nors ekstremalios oro sąlygos reguliariai išstumia ištisas bendruomenes kitose pasaulio dalyse, tai gali būti pirmasis nuolatinis masinis perkėlimas dėl klimato kaitos.
Pietų Sudano Suddo regione Nilas teka per platų mažesnių upių, pelkių ir užliejamų lygumų tinklą. Tai viena didžiausių šlapžemių pasaulyje. Potvynių lygis kiekvienais metais labai skiriasi, daugiausia dėl vandens lygio svyravimų Viktorijos ežere ir kontroliuojamų išmetimų iš užtvankos Ugandoje, kur ežeras įteka į Nilą.
Unikali Sudd geografija reiškia, kad potvyniai ten yra labai skirtingi nei kitur. Dauguma potvynių vandens negali laisvai nutekėti atgal į pagrindinį Baltojo Nilo kanalą, o vanduo sunkiai prasiskverbia į salpos molio ir dumblo dirvožemį. Tai reiškia, kad potvynis tęsiasi ilgą laiką, dažnai tik tolsta, kai vanduo išgaruoja.
Žmonės nebegali susidoroti
Sudd gyvenančios bendruomenės, įskaitant Dinka, Nuer, Anyuak ir Shilluk, yra gerai prisitaikiusios prie įprastų sezoninių potvynių. Kylant potvynių vandeniui, ganytojai perkelia galvijus į aukštesnes vietas, o iš suspausto purvo padarytos molinės sienos saugo namus ir infrastruktūrą. Potvynių sezono metu žvejyba palaiko vietos bendruomenes. Potvyniams nurimus, sodinami tokie augalai kaip žemės riešutai, okra, moliūgai, sorgai ir kitos daržovės.
Tačiau rekordinis vandens lygis ir ilga pastarojo meto potvynių trukmė ištempė šiuos vietinius kovos mechanizmus. Šalyje užsitęsęs konfliktas dar labiau sumažino jų gebėjimą susidoroti. Bendruomenės vyresnieji, kalbėję su mūsų kolegomis iš medicinos humanitarinės pagalbos labdaros organizacijos „Médecins Sans Frontières“, teigė, kad konfliktų ir smurto baimė trukdė jiems persikelti į saugius regionus, kuriuos jie rado per didelį potvynį septintojo dešimtmečio pradžioje.
Vien 2020–2022 m. Pietų Sudane buvo perkelti apie 2,6 mln. žmonių dėl konfliktų ir smurto (1 mln.), ir dėl potvynių (1,5 mln.). Praktiškai šie du dalykai yra tarpusavyje susiję, nes dėl potvynių perkeltieji ganytojai konfliktavo su ūkininkais dėl žemės.
Sustingęs potvynis taip pat padidina per vandenį plintančias infekcijas, tokias kaip cholera ir hepatitas E, gyvačių įkandimus ir pernešėjų platinamas ligas, tokias kaip maliarija. Žmonėms prastai maitinantis, šios ligos tampa pavojingesnės. Prasta mityba jau dabar yra didelė problema, ypač maždaug 800 000 žmonių, kurie pabėgo į Pietų Sudaną iš Sudano po to, kai 2023 m. balandį ten prasidėjo atskiras konfliktas.
