
Europos Sąjunga kitais metais išleis 1,4 milijardo eurų (apie 1,5 milijardo JAV dolerių) giliųjų technologijų moksliniams tyrimams remti ir plėtrai tokiose strateginėse srityse kaip AI, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos, žemės ūkio ir biotechnologijos, antradienį pranešė Europos Komisija.
Europos inovacijų tarybos (EIC) 2025 m. darbo programos, kuri yra bloko pavyzdinės mokslinių tyrimų programos „Horizontas Europa“, biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, padidintas beveik 200 mln.
Komisija pabrėžė keletą kitų 2024 m. programos „patobulinimų“, įskaitant geresnę prieigą prie didesnio kapitalo finansavimo pagal EIC Strateginių technologijų Europai platformos (STEP) schemą.
2025 m. EIC darbo programos pakeitimai buvo atlikti po to, kai blokas vasario mėn. priėmė STEP reglamentą, kuriuo siekiama padidinti investicijas į technologijas, kurios yra labai svarbios skaitmenizacijai, didinti regionų autonomiją ir remti bloko perėjimą prie „Net Zero“.
Naujos EIC STEP didinimo schemos biudžetas 2025 m. bus 300 mln. EUR (Komisija tikisi, kad iki 2027 m. jis išaugs iki 900 mln. EUR). Lėšos bus skirtos didesnėms investicijoms į įmones, tiekiančias strategines technologijas į ES, ir padedančias išvengti priklausomybės, atlaisvinant privataus sektoriaus bendras investicijas, užtikrinti.
Pagal šią schemą ES fondas investuos nuo 10 iki 30 mln. eurų vienai įmonei, kad būtų galima pritraukti privačias bendras investicijas, o bendra investicijų suma bus bent 50–150 mln. eurų, nurodė Komisija.
„EIC STEP Scale-up kvietimas padės pašalinti rinkos spragą giliųjų technologijų plėtros finansavimo srityje Europoje, skirtas skaitmeninėms technologijoms, švarioms ir efektyviai išteklius naudojančioms technologijoms, įskaitant grynąjį nulį, ir biotechnologijas“, – rašoma pranešime spaudai.
Palaikymas autonominiams robotams, gen AI, agritech
Kitur į Darbo programą taip pat įtrauktas atnaujintas EIC iššūkių rinkinys, kuriuo siekiama skatinti inovacijas prioritetinėse srityse. Apie 120 milijonų eurų yra skirta „naujančioms technologijoms“, pvz., autonominiams robotams, taip pat klimatui atspariems augalams, atliekų pavertimui žaliavomis ir medicininei diagnostikai.
Be to, 250 mln. EUR skirta ankstesnio etapo įmonėms, skirtoms konkrečioms tikslinėms technologijoms, įskaitant generuojamąjį AI, naują erdvę, žemės ūkio technologijas ir būsimus mobilumo sprendimus.
Kitur Komisija teigė, kad 2025 m. darbo programa padidins naujų įmonių iš šalių, kuriose mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai žemesni, prieigą prie verslo spartinimo paslaugų. Taip pat bus remiami projektai, kurie negauna EIC finansavimo, rasti alternatyvių šaltinių, suteikiant jiems kompetencijos ženklus.
2025 m. EIC darbo programa yra sudaryta pagal tris pagrindines Komisijos finansavimo schemas.
Pirmasis yra į mokslinius tyrimus orientuotas takelis, vadinamas EIC Pathfinder, kurio biudžetas yra 262 mln. EUR, skirtas „daugiadalykinėms mokslinių tyrimų grupėms, kurios vykdo vizionieriškus ankstyvojo etapo technologijų tyrimus ir plėtrą, galinčius paskatinti technologijų proveržius“. Pagal šią trasą sėkmingiems pareiškėjams bus skirta iki 4 mln.
Antrasis – į komercializaciją orientuota programa, pavadinta EIC Transition, kurios biudžetas siekia 98 mln. EUR, siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti „inovacijų galimybėmis“. Šios dotacijos gali siekti iki 2,5 mln.
Trečia, yra startuolių ir MVĮ grupė, vadinama EIC Accelerator, kurios biudžetas didžiausias – 634 mln. Ji bus naudojama siekiant paremti startuolius ir MVĮ, siekiant „kurti, komercializuoti ir plėsti inovacijas, galinčias sukurti naujas rinkas arba sutrikdyti esamas“. Šios dotacijos bus mažesnės nei 2,5 milijono eurų, o investicijos sieks nuo 500 000 iki 10 milijonų eurų.
EIC STEP Scale-Up schema yra šių krypčių viršuje, kad būtų suteiktas papildomas finansavimas perspektyvioms įmonėms srityse, kurias ES laiko itin svarbiomis.
„Tiesioginė finansinė parama novatoriams papildoma prieiga prie įvairių verslo spartinimo paslaugų ir paramos veiksmų, suteikiančių pirmaujančių žinių ir užmezgant ryšius su įmonėmis, investuotojais ir ekosistemų veikėjais“, – pridūrė Komisija.